2012 m. liepos 10 d., antradienis

Vasara jau beveik įpusėjo, o Anykščių jaunimas toli gražu netinginiauja. Liepos 2 - 5 dienomis antrą kartą vyko projektas „Sugalvojau dainą aš vonioj“. 2010-aisiais metais startavusios kūrybinės dirbtuvės šiemet tęsiasi kiek kitaip: be profesionalių lektorių, tačiau su dvigubai daugiau kūrybinės energijos. Šiemet jaunųjų muzikantų užduotis - sukurti garso takelius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų kurtiems trumpametražiams filmams. Verslininko Mariaus Černiausko sodyboje ant Mūšėjaus ežero kranto tomis dienomis įsikūrė nedidelis palapinių miestelis ir užvirė tikrų tikriausios kūrybinės dirbtuvės. Kurti be profesionalų pagalbos - nelengvas iššūkis, tačiau „Sugalvojau dainą aš vonioj“ komanda puikiai susitvarkė su šia užduotimi. Vaikinų grupė „E.T.N.B“ gitaromis ir būgnais improvizuoti gali valandų valandas, net vidurnaktį, aplankius įkvėpimui, vyrukai stveria instrumentus ir groja... Netradiciškai suskambėjo liaudiški motyvai, kai merginos grojo skudučiais ir sintezatoriumi. Liaudies dainų ir kanklių improvizacijos, susipynusios su roko muzikos garsais nepaliko abejingų. Tiems, kam norėjosi atrasti daugiau įdomių muzikos sąskambių, teko griebtis violončelės, ukulėlės, akordeono ar lūpinės armonikėlės, ploti, spragsėti pirštais, improvizuoti balsu. Kūrybinėse dirbtuvėse groti ar dainuoti teko net tiems, kas paprastai nemuzikuoja. Beveik tris dienas „Sugalvojau dainą aš vonioj“ komanda kūrė muziką, improvizavo, o trumpomis atokvėpio valandėlėmis lepinosi maudynėmis Mūšėjaus ežere, žiūrėjo filmus, mankštinosi žaisdami futbolą, regbį, kuris, beje, daugeliui dalyvių buvo nauja patirtis. Kūrybinėse dirbtuvėse atsiskleidė ne tik muzikantai, bet ir kulinarai: jaunuoliai turėjo patys gaminti maistą, todėl kūryba virtuvėje reiškėsi ne ką mažiau nei scenoje. Projekte gavo progą pasireikšti ir dailininkai: menininkų komanda piešė „Sugalvojau dainą aš vonioj“ vėliavą, kuri puošė sodybos sieną. Viena pagrindinių projekto „Sugalvojau dainą aš vonioj“ organizatorių studentė Rūta Petronytė juokaudama sako, kad „Vonios neprašaus joks kitas projektas“, o būsima abiturientė Martyna Zelevaitė džiaugiasi, kad projekte sutiko daug įdomių žmonių, su kuriais galėjo ne tik smagiai leisti laiką, bet ir rimtai dirbti. Martyna pasakoja, kad ją, paprastai neužsiimančią muzika, projekto kompanija įtraukė į kūrybos procesą, todėl laikas buvo labai įdomus ir naudingas. Mergina projekto dalyvius vadina „intelektualiu jaunimu“, tačiau negaili kritikos Anykščių rajono savivaldybei, kuri skyrė gerokai per mažai finansavimo: „net čiužinių nakvynei teko prašyti žmonių, o toli gražu ne visi taip geranoriškai sutinka skolinti jaunimui inventorių. Tokių projektų trūksta, jaunus žmones valdžia ne skatina, o priešingai, apsunkina iniciatyvų įgyvendinimą.“ Be to, mergina pastebėjo, kad būtent projekto „Sugalvojau dainą aš vonioj“ atributas - vonia, panaudota ir kaip Anykščių kultūros sostinės simbolis. Dar viena rimta problema, su kuria susidūrė projekto organizatoriai - aparatūra. Kadangi šių metų kultūros sostinė Anykščiai neturi tinkamos garso aparatūros, kurią panašiems renginiams galėtų naudoti jaunimas, tad SDAV komandai teko rasti žmonių, kurie nebrangiai išnuomotų jaunimui reikalingą inventorių. Projekto dalyviai nuoširdžiai dėkoja ir savo tėveliams, kurie ne tik geranoriškai išleido savo atžalas į kūrybines dirbtuves, bet ir parėmė projektą transportu, inventoriumi. Aktyviam jaunimui kurti gamtoje netrukdo nei liūtys su žaibais ir griaustiniais, nei vasaros kaitra, todėl jau netrukus turėtų pasirodyti originalus kompaktinis diskas, kuriame bus įamžinta jaunimo kūryba: LMTA studentų filmai, kuriuose girdėsite „Sugalvojau dainą aš vonioj“ komandos sukurtus garso takelius. Taip pat, liepos 20d. Anykščių miesto parke, šalia „Vežančio meno“ autobuso koncertuos SDAV muzikantai.

2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

2011 m. kovo 16 d., trečiadienis

Galime pasidžiaugti, jog po projekto atsirado nauja grupė "Kalno kokybė". Straiopsnis apie juos

http://nyksciai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=8861&Itemid=106

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Kas toliau?



Po finalinio koncerto viskas nepasibaigė. Dalyviai ir iniciatyvinė grupė pamatę savo trūkumus, siekia tobulėti toliau.
Netikėtai susipažinus su "Nekomerciniai ratai" projekto iniciatoriais, sulaukėme pakvietimo pagroti ir jų organizuojame renginyje. Taigi dalyviai turėjo progos pasirodyti ir už rajono ribų- Biržuose. Ten grojo ne vien projekte sukurtas dainas, bet ir po jo, kadangi noras daryti savo muziką niekur nepradingo.
Taip pat bendradarbiavome su Anykščių jaunimo projektu "Ką veikiam". Ten koncertavo mūsų dalyviai. Po koncerto , norėdami pasidalinti organizaciniais patarimais, abiejų projektų dalyviai vyko į Troškūnų vienuolyną. Artimiau susipažinę "gimdėme" naujas idėjas, ką dar galėtume nuveikti.
Negalime teigti,jog čia projekto nuopelnai, bet gal būt tai bent šiek tiek prisidėjo, susikūrė nauja muzikos grupė "Kalno kokybė".
Ką galima be pridurti, šaunus projektas ir tiek... didžiuojuosi visais:) tie menki nesklandumai yra niekis prieš tuos didelius darbus :)

Finalinis koncertas



Vėlyvą penktadienio vakarą penkios būsimos Jono Biliūno gimnazijos abiturientės, globojamos Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro, į Anykščių miesto parką miestelėnus sukvietė pažiūrėti ES programos „Veiklus jaunimas“ finansuojamo projekto „Sugalvojau dainą aš vonioj“ baigiamojo koncerto.

Čia dvidešimt jaunų muzikantų, trys profesionalūs, Lietuvoje puikiai žinomi, muzikantai (Tomas Sinickis, Jonas Čepulis bei Ilja Molodcov) bei inictayvinė projekto grupė pasakojo apie 18 kūrinių atsiradimo eigą, nepamiršdami jų atlikti gyvai.

20 valandą koncertą pradėjo projekto iniciatorės, kurios pristatė, kaip gimė idėja, kaip vystėsi projektas. Vėliau koncertą tęsė jaunieji muzikantai, kurie atliko keturias dainas „Europos“ tema. Čia buvo galima išgirsti, kaip jaunieji lietuviai įsivaizduoja žemyną, kuriame gyvena. Interpretacijų buvo pačių įvairiausių: nuo lyriškų, dainuojamosios poezijos tekstų iki ironiškų dainų apie Europos Sąjungą.

Koncertui įpusėjus, jaunoji Lietuvos muzikos karta atliko dainas, kurios nebuvo suskirtytis į vieną temą. O jų buvo pačių įvairiausių. Jonas Čepulis su dviem jauniausiom projekto dalyvėm atliko lyriškas dainas apie Lietuvą bei svajones. Tomas Sinickis, pašiepęs Andrių Mamontovą, Akvilei padėjo atlikti dainą „Po laimingu mėnuliu“, kuri jo nuomone, prilygsta Marijono Mikutavičiaus kūrybai. Ilja, nors ir dirbo prie aparatūros, tačiau spėjo ir pagroti. Verta paminėti, jog šis lektorius padėjo atlikti bene daugiausia kūrinių, tad stebino savo aktyvumu bei savanoriška pagalba.

Koncertą pabaigė nuotaikinga daina, pavadinimu „Kas ti stovi“, kurią žiūrovai pasitiko ovacijomis ir šūksniais „Pakartot“. Panašiomis ovacijomis buvo sutikti ir Jonas Čepulis bei Tomas Sinickis, kuriem tikriausiai pritrūko susirinkusiųjų dėmesio, tad jie nusprendė atlikti pora savos kūrybos kūrinių.

Po koncerto organizatorės pristatė išleistą albumą bei dėkojo visiems padėjusiems, be kurių, anot merginų, šis projektas nebūtų įvykęs!

Iniciatyvinė grupė dėkoja naujienų portalui Nyksciai.lt, kuris visada pranešdavo projekto naujienas. Taip pat UAB „Autovelda“, AB „Ažuožerių obuoliai“, UAB „Jara Jums“, picerijai, Anykščių Jono Biliūno gimnazijai, Anykščių kultūros centrui, UAB „Žiburys“, kapelos „Grieža“ vadovui Kęstučiui Grigaliūnui, Stasiui bei Juliui Aglinskams.

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Kūrybinės dirbtuvės

Tai kur gi dingo vonia?


Patenkintos savo darbu-papuošta vonia, trys merginos ramiai ją paliko miesto centre. Bet kitą rytą, deja, ten jos neberado. Vargšė Rūtelė pusę Anykščių aplakstė beieškodama STEFANIJOS (tokį vardą mergaitės davė savo naujai draugei). Kam ji galėjo užkliūti, leidimą iš savivaldybės gavo. Ko gi daugiau reikia? Vilniuje stovi surūdijęs vamzdis, ir jis visiem patinka, o čia gražiai numarginta vonia užkliuvo. Neramia širdele mergaitės neradusios savo draugės nuėjo miegoti. Kitą rytą Rūtelė paskambino dėdei Komunaliniui, gal jis ką žino. O kaip gi jis nežinos, kai pats ir pagrobė STEFANIJĄ. Sako, reikėjo mūsų paprašyti, kad ji ten galėtų gyventi, galvojome šeimininkų neturi, o tartis reikia ne su teta Savivaldybė, bet su dėde Komunaliniu. Pasimokė mergaitės, praneš kitą kartą ir dėdei Komunaliniui ir tetai Savivaldybei. Dabar mūsų draugė vėl yra savo vietoje, ir toliau stebina praeivius.

Pagal apklausos rezultatus, galime spręsti, jog skaityti mūsų blogą labai mėgsta komunalinis ūkis, nes į klausymą kas pasisavino mūsų vonią daugiausia žmonės pasirinko variantą "AŠ" . Dėkojame už balsus, susitiksime ryt- PENKTADINĮ 20 VAL. Anykščių miesto parke :)